Pušų sakai, tekėdami ir kietėdami, buvo veikiami nevienodos temperatūros ir oro sąlygų. Priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje tie sakai, gulėdami žemėje, kietėjo, susidarė atitinkamos ir jų cheminės bei fizinės savybės. Todėl netgi vienoje vietoje rasto gintaro gabalai skiriasi ne tik savo forma, bet ir spalva, kietumu, skaidrumu. Rasti lygios spalvos arba vienodo skaidrumo gabalą retai pasitaiko.
Gintaro spalva geltona, atspalviai įvairūs ir labai turtingi niuansų - nuo šviesiai geltono iki raudono. Randama gintaro taip pat balto, dramblio kaulo spalvos, netgi žalsvo, mėlyno.
Gintaras vertinamas ne tik dėl savo auksinės spalvos, įvairių atspalvių, bet ir dėl skaidrumo, įvairaus šviesos pralaidumo. Kadangi gintaro gabalai yra nelygių formų, tai šviesos spinduliai lūžta juose nevienodai ir dėl gintare esančių priemaišų sudaro visokius gražių reginių efektus. Štai kodėl pastaruoju metu gintaro meistrai vertina šias savybes ir stengiasi savo dirbiniuose ne tik jų nepažeisti, bet dar labiau paryškinti.
Gintarą sunkiai veikia išoriniai veiksniai. Jis netirpsta vandenyje, ir todėl milijonai metų nepaliko jame beveik jokių žymių.
Gintaro gabalų randama įvairaus svorio, nuo keletos gramų iki kelių kilogramų.
Gintaras būna labai įvairių formų.Tai priklauso nuo reljefo, kur jis gulėjo, nuo to, kaip lašėjo medžių sakai.

Gintaras lengvas, trapus, palyginti minkštas. Sunkiai praleidžia elektros srovę, trinamas į vilnonę medžiagą, jis įsielektrina ir ilgokai išlaiko elektros krūvį.